Neseniai kolega Justinas rase apie Wikipedia (na kas dabar apie neraso). Kaip buvo mineta, oficialiai mokslo pasaulyje Wikipedia yra ignoruojama. Viena pagrindiniu priezasciu - Wikipedia yra nerecenzuojama. Juk beveik kiekvienas mokslinis zurnalas pries priimdamas straipsni praleidzia ji per keleta tikrinimo pakopu (redaktorius, recenzentas). Taciau ar sis tikrinimas efektyvus?
Taip, nes:
a) jei straipsnis patenka i tos pacios srities specialisto rankas, jis bus adekvaciai ivertintas;
b) geri recenzentai savo kritiskomis pastabomis padeda nuslifuoti straipsni, pagerinti jo kokybe;
c) recenzavimas yra puiki galimybe disputo keliu patikrinti iskeltu ideju tvirtuma.
Ne, nes:
a) buna atveju, kai tam tikru klausimu yra iskelta keleta galimu sprendimu. Jei straipsnis patenka i zmogaus, kuris prisilaiko kitos nuomones, straipsnis gali buti neobjektyviai ivertintas;
b) jei straipsnis recenzuojamas ne specialisto (o taip daznai atsitinka), jo pastabos dazniausiai yra bendro pobudzio (del rasymo stiliaus, grafiku dydzio ir pan.). Taciau nemaza tikimybe, kad truks kritisko pateikiamu ideju ivertinimo;
c) novatoriskos idejos gali buti atmestos ir nesuprastos (reikia pripazinti, kad mokslinis pasaulis yra labai konservatyvus tam tikrais klausimais);
d) naujos, reiksmingos idejos gali buti neivertintos ir atmestos del pavirsutinisko, neprofesionalaus recenzento poziurio;
e) visas tikrinimo/recenzavimo procesas gali uztrukti iki puses metu.
Moksline literatura pilna siuksliu ir perliuku. Mano buves vadovas sake, kad is visu isleistu straipsniu isliekama verte turi kokie 10% gal net maziau, visa kita yra makulatura. Deja, siuolaikinis mokslo finansavimas ir vertinimas skatina makulaturos gamyba.
Tad Wikipedijos trukumas yra jos privalumas ir atvirksciai. Ja kuria specialistai ir megejai. Ten yra kokybiskos informacijos ir vaikisku klaidu (patikrinta savu kailiu). Su laiku gal ir oficialiai zmones gales prisipazinti skaite Wiki.
6 komentarai:
Na, kad apie Vikipediją yra rašoma, tai manęs nestebina - rašyti galima apie daug ką, nagrinėti ją iš visokiausių krypčių ir taip toliau ir panašiai. O kas dėl recenzavimo, tai perskaičius šitą įrašą keletas minčių susiformavo smegeninėje:
Pirma - recenzavimo procedūrą praėjęs straipsnis bus beveik neabejotinai neklaidingas pagal dabartinį mokslo supratimą. Gali būti, kad ateityje paaiškės, kad straipsnyje dėstoma kažkas neteisinga, bet visiškų nesąmonių nebus.
Antra - kaip teisingai pastebite, novatoriškas straipsnis gali nepraeiti recenzavimo vien dėl subjektyvios "priešingos stovyklos" atstovo nuomonės; kaip tik šiandien apie tai skundėsi vienas dėstytojas. Naobetačiau šiek tiek pataisius tą straipsnį galima jį siųsti vėl, galima tiesiogiai bendrauti su tais "priešingos stovyklos" atstovais. Mokslas visgi nėra karas, čia galima išsiaiškinti taikiai.
Trečia - Vikipedija iš principo neturėtų būti išsamus mokslinės medžiagos šaltinis. Ji yra geras pradinis taškas ieškant informacijos apie kokį nors dalyką. Sužinojus, kas tai iš principo per velniava, galima pradėti domėtis tuo dalyku giliau. Jei darbuojiesi toje srityje, Viki gali tiesiog neprireikti, nes informacijos rasi tiesiai iš straipsnių ir panašiai. Taip pat turi gyvų kontaktų - kolegų studentų/mokslininkų, akademinės bendruomenės narių, - kurie gali įvertinti darbą ar informacijos patikimumą. Žinoma, viskas vėlgi priklauso nuo konkrečių žmonių, bet manau (galbūt naiviai), jog rimti mokslininkai supranta, kad ne informacijos užspaudimu, o atvira diskusija ir kritika pasiekiamas teigiamas rezultatas ir kažkoks progresas.
Tai toks trumpas pamintijimas.
Saunus komentaras :)
Del informacijos uzspaudimo buna ivairiai. Buna zmones labai atviri ir dalinasi viskuo: ka jau padare, ka tik galvoja padaryti.
Kiti dalinasi tik tuo ka padare, pristatydami savo rezultatus per konferencijas, rasydamami straipsnius.
Treti nesidalina niekuo. Jie arba nenori (bijo buti aplenktais pasinaudojus ju paciu idejomis), arba negali (kai tarkim juos finansuoja kariskiai).
P.S. jei neklystu, tai pats ilgiausias komentaras musu bloge :)
Na dar nepaminėta, kokią šunybę gali iškrėsti recenzentai. Apie tai girdėjau iš mūsų katedros vedėjo: Jei idėja nauja, novatoriška, jie specialiai gali delsti straipsnio priėmimą, prisigalvodami įvairių priekabių, o tuo tarpu apie tą pačią idėją straipsnį pateiktų kita mokslinė grupė.
Kitaip tariant, mokslo pasaulyje sąžinė ir orumas yra niekai, kai kalbama apie garbę. Kaip tas pats garbus mūsų katedros vedėjas, vienas pirmųjų pasaulyje parametrinių stiprintuvų kūrėjas, sako: rodos mokslo pasaulyje net ir sienos turi ausis. Moksliniai išradimai vyksta lygiagrečiai visose pasaulio vietose. Man tai primena piramidžių statymo bumą praeityje (kaip žinia skirtinguose žemynuose piramidžių amžius yra labai panašus).
Siuo metu mokslas gali tapti dideliu pinigu saltiniu. Kas pirmas uzpatentuos, tas (galbut) sedes ant pinigu maiso. O juk kai kurios mokslo kryptys yra grynu gryniausios lenktynes. Argi ne is cia atsiranda tokie epitetai kaip greiciausias jungiklis, trumpiausias impulsas, sviesiausias diodas, galingiausias impulsas ir pan.
Bet buna zmones dirba tik del mokslo, pvz. zvaigzdes stebi arba bloga raso :D
Komentaras ilgas turbūt todėl, kad trumpai rašyti nemoku... Haiku - ne man, taip sakant :D
Galbūt man tiesiog dar neteko susidurti su tais minimais mokslo pasaulio negerumais, kad laikausi tokio gražaus požiūrio į visą reikalą. Bet kuriuo atveju, naujų idėjų generavimui ir "mokslo darymui" yra Wikiveristy, taip pat kitos "Science 2.0" idėjos. Enciklopedijoje nelabai gali būti rašomos nepripažintos kontroversiškos idėjos, tiesiog jos paskirtis ne tokia.
Nelabai aiškiai turbūt parašliavojau, bet mano mintis yra tokia, kad Vikipedija iš principo (kaip tretinis informacijos šaltinis) negali tapti cituotinu moksliniuose darbuose šaltiniu. Na o kad kažkaip vertėtų kovoti su Vikipedijos netikslumais - tai tiesa, tik tai jau kita tema. Kaip ir mokslininkų "užsiraukimas" ir nesidalinimas su kolegomis informacija.
Tikrai sutinku, kad mokslinė literatūra pilna nereikalingų dalykų..
Rašyti komentarą