Jau šiame bloge mano buvo rašyta apie infragarsą: jau žinome, koks infragarso poveikis žmogui, kas tai yra meilė bei kodėl vaidenasi. Šiuo straipsniu pratęsiu infragarso tematiką keistais reiškiniais. Jūsų teismui - meteorų įtaka.
Seismologai sako, kad krentantys Žemės atmosfera meteorai gali būti labai lengvai supainiojami su atominės bombos sprogimais. Žmonija siekia kilnių tikslų, didesnė dalis šalių pasirašė CTBT (Comprehensive Nuclear Test Ban Treaty), yra sukurta įrenginių, registruojančių infragarso bangas, kurias skleidžia atominės bombos tam, kad sustabdytų atominių bombų testavimą. Tačiau Olandijoje 1999 metais su panašiu prietaisu puikiausiai buvo registruota smūginė banga, kurią skleidė meteoras. Mokslininkai paskaičiavo, kad degdamas meteoras išskyrė per 1500 tonų TNT (sutartinis sprogimų vienetas, greičiausiai vėliau kada apie jį parašysiu) energijos. T.y. tiek, kiek išskiria žmogaus sukurtos atominės bombos. Taigi tuo laiku JAV dvejojo ar ratifikuoti sprendimą įrengti globalią CTBT įrenginių sistemą, atominių bombų kontroliavimui.
Na... Požeminius atominių bombų sprogimus puikiausiai gali užregistruoti ir žemės drebėjimų ar atmosferos slėgio matavimų aparatūra - mikrobarometrai. Jų pasaulyje pastatyta per 60.
Taigi, 1999 lapkritį stebėtas meteoro, sudegusio maždaug 20 kilometrų aukštyje kritimas buvo užfiksuotas ir barometrų - matėsi ryškus pikas virš matavimų fono, kurį sudaro vandenyno bangų skleidžiamas infragarsas. Žinant, kad vidutiniškai vienas meteoras krenta Žemės atmosferoje per savaitę, privalome atsižvelgti į tai, sekant atominės bombos sprogimus.
A tai apkaltintų vargšus lietuvus Amerika, kad mes gaminamės atominę bombą :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą