Pranešimas

Kelios mintys apie savo šiandienos pranešimą...

Pranešimas prasideda nuo pavadinimo. Jei sekretorius nesugeba perskaityti pavadinimo, vadinasi pavadinimas prarinktas gerai. Mano atveju tai buvo: 1D porous silicon photonic crystal: pump-probe experiment. Argi ne nuostabus pavadinimas?

Toliau pats pristatymas. Jei žmonės pusiau miega, vadinasi griebi giliai ir esi protingesnis už juos. (Mano atveju vienas vyrukas pirmoje eilėje gana greit atsijungė).

Jei tau atsakant į užduotus klausimus visi šypsosi, vadinasi turi gerą humoro jausmą (Taip taip šiandien daug kas šypsojosi).

Ir galiausiai trumpas pokalbis apie pranešimą su viena kolege:

- Kaip mano pranešimas?
- Nu, eee...
- Prastas?
- Silpnas. Tu čia su vienu bandiniu mokslą kuri ir tai kažkaip tos kreivės labai jau kreivos. Kažkaip atrodo, kad viskas pas tave per atsitiktinumą...
- Ahm...
- Nu bet kaip tavo amžiui, tai labai gerai...

Na ką gi palauksim, kol kiek pražilsim... Gal tada geriau seksis?..

Neveikiantis softas už X milijonų

Dažniausiai mums tenka susidurti su įvairiomis programinėmis klaidomis naudojant įvairias buitines programėles. Mokėti už jas nemokame arba mokame labai mažai. Daug kas tarkim nepatenkintas Vista (tarp jų ir aš :), tačiau jei tektų kiek padirbėti su programomis aptarnaujančiomis milijonus kainuojančią įrangą, ne vienas suprastų: Vista yra tikras džiaugsmas palyginus su jomis.

Pastaruoju metu tenka naudoti programą aptarnaujančią spektrometrą. Kad jį kur tą programą. Per ją jau kelis kartus visos dienos matavimai nueina šuniui ant uodegos. Didžiausia problema, kad ji klaidingai nurodo sistemos būseną. Spektrometro viduje yra dvi gardelės. Mes visada naudojamės antrąją, tačiau sistema pagal nutylėjimą sugrąžina, prieš išjungiant įrangą, pirmąją gardelę. Programa kažkodėl to nežino ir vis tiek užsispyrusi rodo, kad matuojama su antrąja, o ne pirmąja gardele.

Neseniai išlindo kitas babalas. Kolega pora valandų dusinosi, kol paleido temperatūros nuskaitymą. Tad visas matavimas vėlavo kokią valandą.

Seniau teko dirbti su varikliuku, kuris valdomas iš kompiuterio. Valdymo programa, parašyta LabView kalba, buvo pateikta gamintojo. Ir ką gi, vienam kompiuteryje ji veikė, kitam kažkodėl ne. Instrukcijų žinoma nerasta, suprasti kas tos programos viduriuose darosi irgi nesuprasi. Taip ir kankinosi vienas magistras pusę metų, kad bent jau paleistų (o dar buvo numatyta programą modifikuoti).

Žodžiu, blogai, labai blogai su programiniu aptarnavimu mokslo srityje. Ir didėjant įrangos kompiuterizavimui, visokie babalai atseis vis brangiau ir brangiau. Tikėsimės, kad įmonės gaminančios įrangą pradės rūpintis ne tik geležimi (sudarančia didžiąją produkto kainą), bet ir jos valdymu.

Isgyvenus IELTS egzamina

Ilgokai nieko nerasem. Arteja egzaminai, bakalauriniu gynimai ir siaip laikas trumpeja...

Vakar teko laikyti IELTS egzamina. Kaip ten man sekesi suzinosiu po 13 dienu (negreitai). O kol kas teks laukti.

Pirmiausia buvo klausymo dalis. Kiekvienas gavome infraredinius imtuvus Bosh, per kuriuos tiesiai i ausines buvo transliuojamas irasas. Tad garso kokybe buvo nuostabi, nepriklausomai nuo to kur teko sedeti. Klausytis tokio iraso vienas malonumas palyginus su kazkada buvusiu valstybiniu anglu egzaminu, kur is gergzdziancio magelio kitam klases gale sklido garsai tartum kazkieno pokalbio.

Surinkus klausymo bukletus atejo eile skaitymui. Tam gavome, rodos, geltonos spalvos bukletus su trim skirtingais tekstais. Visi mazdaug per visa A4 formato lapa. Nu ir skaitem apie stiklo gamyba, vezlius ir identiskus dvynius. Sitam etape vienam vyrukui nenuskilo: nesurase atsakymu i tam pateikta lapa. Paskui, maciau ji Britu taryboje prakaituojant t.y. besiaiskinant kazka. Gal issikapanojo?...

Ir galiausiai rasymas: 150 zodziu apie tepalus ir 250 zodziu apie senus namus. Rodos, prirasiau kiek reikia.

Tikejausi gauti visas uzduotis kartu, vienoje knygeleje. Tada buciau galejes pasinaudoti skaitytu tekstu zodziais savo rasyneliuose ir sutaupyta laika per klausyma ir skaityma panaudoti rasymui. Deja, kiekvienai uzduociai atskiri lapai, kuriuos isdalina tik pries ta uzduoti.

Po visos sitos rasliavos reikejo vaziuoti i Britu taryba (egzaminas vyko kitoj vietoj) ir ten aptureti pokalbi su grynu gryniausiu britu. Vat su juo tai kaip pasiseks, gali gauti toki pasnekova su tokiu dialektu, kad sunkiai ji suprasi. Man pasiseke - vyrukas snekejo standartiniu dialektu (ufff). Pakalbejau apie gitaras, interneta ir sveikata ir baigiau savo egzamina.

Taigi lauksim rezultatu :)

P.S. mano Vista durniuoja siandien (matyt prasosi buti ismesta), tad teko rasyti sveplai. Atsiprasau gerbiamu skaitytoju/lankytoju.

Atradimas

Gyvenimas - pilnas atradimų. Kad ir kur besėdėtum: mieste, miške, pievoje, universitete ar netgi savo namuose, tu visada jausi tai, atradimo kvapą. Galėsi pajusti aplinkoje sklandančią atradimo viltį. Kad ir imkim universitetą. Nekalbu aš apie paskaitas - jos visada pilnos atradimų (knapsantys studentai, dėstytojo kelnių iširusi siūlė, pridžiūvusi kavos dėmė ant dėstytojo stalo), bet kalbu apie laboratoriją. Kiekvienas objektas, reiškinys, elementas gali sukelti begales minčių.
Kad ir šiandien, tyrinėjam laboratorijoje savo keturbangį parametrinį stiprinimą (netiesinės optikos reiškinys, kai esant dideliam lazerinio pluošto intensyvumui energija permetama iš stipraus kaupinimo impulso į signalinį ir dar papildomai atsiranda skirtuminis pluoštas), kitaip tariant procesą, kurio metu galime keisti šviesos spalvą. Nagrinėjam išeinančias tris bangas, o dargi atsirado visai greta jų papildomas pagrindinės spalvos pluoštas. Taip ir baigėm savo šios dienos darbavimąsi laboratorijoj likę giliuose apmąstymuose, iš kurgi tasai pluoštas atsirasti galėjo. Kalbant apie rimtus eksperimento rezultatus, gauname stiprinimą, tačiau ne tokį efektyvų, kokio tikimės.
Taigi, kiekviena diena pilna atradimų, telieka mums juos pastebėti ir priimti iššūkį juos suprasti, priimti į save. Kitaip tariant, pilkame name esančias spalvotas duris lengvai rasim, bet ar išdrįsim pro jas žengti?

Dirbam plušam

Šiandien laboratorijoje buvo pats darbo įkarštis. Žmonės zujo aplink, matavo, studentams laboratorinius vedė. Vieni tyrė įdegimo kremą, kiti kažkokį ten deguonį kažkokiose biologinėse sistemose, dar kiti krapštė silicio nanokristalitus, arba planavo būsimą laboratoriją, arba švietė kaitrine lempute kažkokius pažaliavusius stikliukus. Ir visa šita košė užvirė mūsų trijuose. dažniausiai ypač ramiuose, kambariuose (dažniausiai tebūnam trise tose patalpose per visas dienas). Viso to priežastis: nuo rytojaus nuimami langai. Arčiau pasaulio (tai yra be langų) būsim kokius du mėnesius. Daugelis tai suvokia, kaip aktyvių matavimų nutraukimą artimiausiam laikotarpiui. Tad reikėjo pasigaminti rezultatų artimiausiems dviems mėnesiams.

Gaila nebuvo jokių lankytojų. Būtų pamatę, kaip aktyviai yra triūsiama petis į petį žinių kalvėje, kiek prakaito išliejama nardant dar neištirtose pasaulio plotmėse.

O rytoj visi draugiškai nuiminės langus (aš manau nedalyvausiu). Statybininkams šitos užduoties nepatikėjo, tad geriami profesoriai, daktarai ir doktorantai turės patys išsikirsti langą į pasaulį.

O paskui vėl bus tylu. Tik minties mūzos sklandys ieškodamos, kam galėtų atskleisti savo paslaptis. Sunkoka bus joms, ką nors surasti :)

Mintys

Keičiame šabloną. Nors naudotasis anksčiau turėjo pratrauklią minimalistinę išvaizdą, tačiau, labai jau daug vietos buvo tekstui: ilgos eilutės. Tad pasirinkau šitą. Ar jis ilgai išgyvens? Pamatysim.

Reikėtų spalvas kiek pakeisti, bet tai kvepia papildomomis darbo valandomis, kurių kol kas manau abu autoriai neturi.

Pats manau atsijungsiu kuriam laikui nuo rašymo. Reikia svarbesniais dalykais užsiimti, o pastovus tikrinimas lankytojų skaičiaus :) reikia pripažinti blaško.

Dėl padidėjusio lankytojų skaičiaus blogo autoriai (nesumeluosiu sakydamas, tai visų vardu) džiaugiasi ir jaučiasi dėkingais visų pirma patiems lankytojams/skaitytojams (matai, mes kažkam esam įdomūs), taip pat jų padidėjimą stipriai įtakojusius vienastoks iš nežinau.lt, ir kolegai fizikui Linui Bitkevičiui, na ir google :).

Kodėl meteorai prilygsta atominės bombos sprogimui?

Jau šiame bloge mano buvo rašyta apie infragarsą: jau žinome, koks infragarso poveikis žmogui, kas tai yra meilė bei kodėl vaidenasi. Šiuo straipsniu pratęsiu infragarso tematiką keistais reiškiniais. Jūsų teismui - meteorų įtaka.
Seismologai sako, kad krentantys Žemės atmosfera meteorai gali būti labai lengvai supainiojami su atominės bombos sprogimais. Žmonija siekia kilnių tikslų, didesnė dalis šalių pasirašė CTBT (Comprehensive Nuclear Test Ban Treaty), yra sukurta įrenginių, registruojančių infragarso bangas, kurias skleidžia atominės bombos tam, kad sustabdytų atominių bombų testavimą. Tačiau Olandijoje 1999 metais su panašiu prietaisu puikiausiai buvo registruota smūginė banga, kurią skleidė meteoras. Mokslininkai paskaičiavo, kad degdamas meteoras išskyrė per 1500 tonų TNT (sutartinis sprogimų vienetas, greičiausiai vėliau kada apie jį parašysiu) energijos. T.y. tiek, kiek išskiria žmogaus sukurtos atominės bombos. Taigi tuo laiku JAV dvejojo ar ratifikuoti sprendimą įrengti globalią CTBT įrenginių sistemą, atominių bombų kontroliavimui.
Na... Požeminius atominių bombų sprogimus puikiausiai gali užregistruoti ir žemės drebėjimų ar atmosferos slėgio matavimų aparatūra - mikrobarometrai. Jų pasaulyje pastatyta per 60.
Taigi, 1999 lapkritį stebėtas meteoro, sudegusio maždaug 20 kilometrų aukštyje kritimas buvo užfiksuotas ir barometrų - matėsi ryškus pikas virš matavimų fono, kurį sudaro vandenyno bangų skleidžiamas infragarsas. Žinant, kad vidutiniškai vienas meteoras krenta Žemės atmosferoje per savaitę, privalome atsižvelgti į tai, sekant atominės bombos sprogimus.
A tai apkaltintų vargšus lietuvus Amerika, kad mes gaminamės atominę bombą :)

Привет лунатикам

FIDI proga - milžiniški šachmatai

Vakar Vilniaus gatvėmis praūžė fizikai. Miestelėnai negalėjo negirdėti triukšmingųjų fizikų, kartu su Dinu Zauru traukiančių į VU Filologijos fakultetą atsiprašyti už praeities skriaudas. Tai jau nieko nebestebina - pirmąjį balandžio savaitgalį per fizikų dienas ši eisena jau tapo tradicine. Tačiau šiemet per 40 FIDI (ji nejubiliejinė, nes šiemet FIDI sukako tik 39 metai) pastatyti Lietuvoje tikrai neregėto dydžio šachmatai. Greičiausiai jie yra neoficialus pasaulio rekordas (oficialiu Gineso rekordu netaps dėl lėšų stygiaus). Šachmatų lenta 24x24 metrų buvo sukurta ant pievutės tarp ekonomikos ir fizikos fakultetų Saulėtekyje. Vieno langelio plotas - 9 kvadratiniai metrai. Tai didesnis plotas nei tas, kurį gauna kiekvienas studentas gyvendamas barake! Šachmatų figūros įspūdingo dydžio - mano žiniomis karaliaus aukštis buvo per 4,5 metro. Kitos figūros buvo kiek žemesnės, bet visos aukštesnės už statistinį žmogų!
Šie šachmatai nebuvo pastatyti šiaip tik dėl grožio. Fizikos fakulteto studentai juos gamino ištisą mėnesį. Kiekvieną dieną prie jų dirbo per 10 žmonių, o paskutinę savaitę, dead line'ui artėjant prie pabaigos, prie jų plušėdavo per 30 studentų. Šiais šachmatais dieninės FIDI metu žaidė studentas prieš dėstytoją. Kaip ir evoliuciškai priklauso, nugalėjo studentas, doktorantas. Jie sėdėjo 8 aukšte, o ėjimai apačioje esantiems juodadarbiams, figūrų nešiotojams (vieną figūrą nešė daug maž keturiese), buvo perduodami megafonu. Aišku pranešėjas leisdavo kartais sau pameluoti ėjimą - juk taip smagu stebėti beplušančius jaunuolius. Žaidimo veiksmas buvo gyvai transliuojamas į apačioje esantį diodinį ekraną.
Taigi, šiemet FIDI išsiskyrė savo užmojais. Šis nuostabus reginys tiesiai Jums nuo manęs. Taip pat rasit daugiau mano darytų FIDI nuotraukų.

Pirmą kartą nufilmuotas elektronas

O tai kur jis čia?

Aaaa... Jis labai greitas... Tik fit ir viskas.

Gamta ir nanotechnologijos

Dažnai nanotechnologijos reikalauja brangios įrangos. Ne taip jau lengva pagaminti kelių nanometrų dydžio kristaliukus, ar sudelioti tvarkingai dėžutes tūkstantį kartų smulkesnes už plauko storį. Nors...

Nors nanotechnologijų fabrikai gali būti visai po ranka. Tiesa sakant jie gali net suktis ore apie mus įkyrios kandies pavidalu. Mažytės šių spintų gyventojų akys gali nutiesti kelią efektyvių saulės elementų link.

Drugelių sparnai gali būti sėkmingai panaudoti nanofotonikoje. Mat kai kurios drugelių rūšys turi labai sudėtingą sparnų struktūrą. Dėl jos sparnai atrodo ryškiai mėlyni arba violetiniai. Padengus juos kokia nors medžiaga gali gauti puikų atspaudą, pasižymintį tokiomis pačiomis savybėmis. Greitai ir pigiai, drugelį tik reikia pagauti.

Žinoma, tai kvepia nauju besaikiu gamtos išnaudojimu. Rūšys pradės nykti ne dėl zoologų, liaudies medicinos žinovų ar turistų, o dėl fizikų ir chemikų ieškančių naujų idėjų.

Mėnulio gaublys

Gal mėnulio gaublio? :)

XIX amžiaus žibintuvėlis

Šį pusmetį universitete mokomės Fizikos istorijos, tai prieš pora savaičių teko apsilankyti Vilniaus universiteto fizikos fakulteto ”Fizikos muziejuje”. Kaip sakoma, technikos kapinyne.
Vienas labai įdomus eksponatas smarkiai sužavėjo mus visus. Tai XIX amžiaus žibintuvėlis:

Techninis sprendimas gana paprastas ir kartu genialus. Šio metalinio žibinto galinė sienelė padengta cilindriniu veidrodžiu, kuris atspindi žvakės šviesą. Pačios žvakės liepsna yra tiksliai lęšio židinyje, tad visa žvakės šviesa praeina pro lęšį ir yra nukreipiama lygiagrečiu pluoštu:

Didžiausias meistrų darbo įvertinimas yra tai, kad jis ir šiandien puikiausiai veikia. Dėstytojas prasitarė, kad namie jį naudodavo ūkio reikmėm, tamsoj pasišviesdavo eidamas koridorium.

Femtosekundė

Akimirka, tai amžinybė,
Aprėpianti mus supantį pasaulį,
Pagimdanti mums saulės šviesą,
Ir slepianti pasaulio paslaptis.

Amžinybė, tai tik akimirka,
Kai ją laikai ir nežinai,
Kam ji tau suteikta.

Maišų tyrimas

Citata iš VU TFAI ataskaitos 2004 metams:

Atlikus įvairių MIT maišų modelio modifikacijų analizę, 2004 m. pasiūlytas patobulintas modelio variantas, gana gerai aprašantis tiek lengvųjų, tiek ir sunkiųjų hadronų (mezonų bei barionų) pagrindinių būsenų masių spektrą. Svarbus naujas modelio ingredientas yra efektyviosios kvarkų masės priklausomybė nuo "konfainemento" srities spindulio. Šios pataisos įvedimas (greta efektyviosios saveikos konstantos priklausomybės nuo "konfainemento" srities matmenų) įgalina žymiai pagerinti suskaičiuotų hadronų masių sutapimą su eksperimentu. Dalis gautų rezultatų paskelbta straipsnyje.

Tikiuosi naujausi tyrimai elementariųjų dalelių srityje padės sukurti kokybiškus maišelius parduotuvėje, kurie galės atlaikyti tiek lengviuosius hadronus (porą bandelių su džemu) tiek ir sunkiuosius (2l Birutės mineralinio).

Vikingai ir poliarizuoti stiklai

Dėl atsmoferoje vykstančios sklaidos dangus tampa ne tik mėlynas, bet ir dalinai poliarizuotas. Vabalai sugeba matyti tą poliarizuotą šviesą ir pagal ją orientuotis. Sugebėjimas atsiranda dėl dipolinių rodopsino molekulių (gamtinių fotoreceptorių), kurios geriausiai sugeria šviesą poliarizuotą išilgai molekulės optinės ašies. Žmogaus akyje šios molekulės gali laisvai judėti, tuo tarpu vabalų akyse šių molekulių padėtys fiksuotos. Tad norint stebėti poliarizuotą dangų žmonėms reikia kokio papildomo daikto: Polaroid akinių, Glano prizmės, ar Saulės akmens, kas po ranka pasitaikys... Kai kas sako, kad vikingai su tais saulės akmenukais kelią namo rasdavo, kai nesimatydavo saulés :). Plačiau apie tai galite pasiskaityti poliarizuotame puslapyje.